- pakaltinimas
- pakáltinimas sm. (1) → pakaltinti: Objektyvinis pakaltinimas TTŽ. Indavinėjęs ing pakaltinimą valios DP590. \ kaltinimas; apkaltinimas; atsikaltinimas; įkaltinimas; nukaltinimas; pakaltinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pakaltinimas — pakáltinimas dkt. Baudžiamõsios teisės teòrijoje atsakomybė ùž objektyviàs pãsekmes vadi̇̀nama objektyvaũs pakaltinimo pri̇̀ncipu … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkaltinimas — sm. (1); R65 → apkaltinti: Rūstūs apkaltinimo žodžiai ėjo iš jo lūpų rš. Tas apkaltinimas man visai nepelnytas rš. Reik ..., idant ... byskupas ... būtų nenaujas, jeib pasipūtęs ig apkaltinimą neteisinykų neingipultų Mž29. kaltinimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsikaltinimas — sm. (1) pasiteisinimas: Jos atsikaltinimo niekas negirdi I.Simon. Tai viens iš paprasčiausių atsikaltinimų prš. kaltinimas; apkaltinimas; atsikaltinimas; įkaltinimas; nukaltinimas; pakaltinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nukaltinimas — sm. (1) → nukaltinti: Užgirdo nukaltinimą nekalto ir tam apmelavimui įtikėjo A.Baran. Randasi tarp tėviškainių daug nukaltinimų A1884,14. kaltinimas; apkaltinimas; atsikaltinimas; įkaltinimas; nukaltinimas; pakaltinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įkaltinimas — sm. (1) BŽ581 → įkaltinti: Nusikaltusios šalies įkaltinimas rš. kaltinimas; apkaltinimas; atsikaltinimas; įkaltinimas; nukaltinimas; pakaltinimas … Dictionary of the Lithuanian Language